Gėlėta, gėlėta. Marga, marga. Švelni, švelni. Žirafa!

Gal prieš keletą metų mamos spintoje atradau medžiagos atraižą, kuri man pasirodė žaviai retro (o tokia ir yra), bet išlaikiusi ryškias spalvas. Švelni, kad norisi nuolat liesti. Vis ją vis išsitraukdavau, pažiūrėdavau, paglostydavau – ir atgal į lentynos užkaborį. Drabužėliui per mažai, tiesiog kažką siūti gaila tokio gėrio. O vienkiemis, matyt nebūtų vienkiemis. Kažkaip savaime vieną dieną pagalvojau apie linksmą, švelnią ir gėlėtą... žirafą. Ir būtent iš šios medžiagos. Tai gi pristatau – margą žirafiukę. 

Maža žirafa mėgo lakstyti po pievas, dėlioti puokštes, uostyti gėles ir klausytis drugelių plazdėjimo. Žiemomis ji labai, labai ilgėdavosi vasaros – juk tada ir vėl galima mėgautis žiedų gausybe.

Vieną niūrų vakarą užmigo žirafa ir susapnavo, kad ji pati tapo gėlėta, gėlėta. Marga kaip pieva. Ir, kad visi, kas tik ją pamato pradeda šypsotis. Taip gera patapo mažutei žirafai, kad ji visai nenorėjo pabusti. Nors gelsvas kailiukas ir gražu, bet nesulyginsi su žiedų įvairove!

O ar žinote, kad būna stebuklingų rytų? Tuomet atsikeli, apsidairai aplinkui ir supranti, kad išsipildė tavo didžiausias noras. Tokį paslaptingai stebukligą priešaušrį ir sapnavo žirafiukė savo pievas. O rytą atsikėlusi negalėjo atsitokėti iš laimės – ji iš tiesų tapo gėlėta, gėlėta. Marga kaip pieva. Ir kai žmonės ją pamato pradeda šypsotis. Visi kas paglosto jos švelnų ir mikštą kailiuką tampa geri. O naktimis žirafa miega drauge ir dalinasi savo stebuklingais, spalvingais ir smagiais sapnais.

Iš tiesų tai ne tokia ir maža ta žirafa – 65 cm be ragų ir ausų :D Tinkama visiškiems mažuliams – minkšta, švelni ir ne pavojingų detalių.