Kažkas vardu Šikšnosparnis

           Gavosi toks padarėlis į kurį žiūrėjau, žiūrėjau ir... nusprendžiau, kad vis gi tai šikšnosparnis. Kad ne papūgėlė tai tikrai :D

            O ką – šikšnosparniai tokie paslaptingi gyvūnėliai, kad manau, jog visai smagu vieną egzempliorių turėti. Ypač lietuviško lino, rankomis siūtą. Ir dar vaikystės legendas prisiminti. Beveik visi mano kartos miesto vaikai nuoširdžiai tikėjo, kad vakarais labai pavojinga šviesiais drabužiais vaikščioti – šikšnosparniai užpuls. O koks siaubas dar ir su šviesiais kaspinais kieme pasirodyti! Iki šiol tuos nelemtus kaspinus prisimenu – vienintelė kieme su jais vaikščiojau ir kas kart galvodavau kaip nuo to košmaro išsisukti. Ir laukiau penktos klasės (nežinau kodėl būtent jos), kada pagaliau nereikės tų kvailų kaspinų kentėti :D Nors, tiesą sakant iki šiol man gailestį kelia kaip Kalėdų eglutės papuošimais apkarstytos mergaitės. Už tai šikšnosparniai tokio siaubo nekelia :D Gi mieli padarėliai.

            Na bet šis šikšnosparnis mielai iš žiemos miego pabudo ir žavią snieguotą dieną lauke papozavo. O dabar naujų namų ieško – reik ir jam akiratį praplėsti. Vienkiemyje gimęs, savo šiluma mielai pasidalins su kitais.  

            Ūgis, be ausų, apie 15 cm. Plotis su sparnais 31 cm.