Pažadai, neramumai ir nekantrumai

Pirmiausia nuo viešų ir pusiau viešų pažadų. Sau. Gal gi ne tik mintyse suformuluoti bus sparčiau vykdomi. Tai gi būtinai susikonstruosiu šviesdėžę normaliam žvėriukų fotografavimui ir fotoaparatą priversiu  iš arti fokusuoti smulkius daiktus. Pastarasis punktas, deja, ne tik nuo manęs priklauso, bet pasistengsiu.  Ir dar – daugiau neatidėliosiu ir nepamiršiu, kad to streso ir skubėjimo, kuomet tenka per penkias minutes ir foto studiją susiorganizuoti, ir nufotografuoti, būtų mažiau. O vėliau dar pasirodo, kad kas nors šleivai, kreivai gavosi ir per vėlu kažką pakeisti. 

            O dabar apie nekantrumus mano. Mat pagaliau iškeliavo keletas žaisliukų į naujus namučius ir labai laukiu žinios ar laimingai pasiekė kelionės tikslą, ar tiko ir patiko naująjai šeimininkei. Mat patys savarankiškai autobusu keliavo. Ir, spėju ne šiaip, o greta kaimiškų gėrybių, kurias nedidelių miestelių ir kaimų gyventojai siunčia artimiesiems į Vilnių. Savo svoriu siuntinukas gerokai nustebino autobusų stoties darbuotoją, kuri net nesusilaikė paklaususi – o kodėl toks lengvas :D Ir iš kart prisiminiau vasaros keliones autobusu. Iš pradinio taško pajudama beveik pilnu bagažo skyriumi, pakeliui stabtelima dar keletoje kaimiškų vietovių ir bagažinė pradeda tiesiog braškėti. Labiausiai įsidėmėjau  tokią smulkutę moteriškaitę, kuri Molėtuose autobusan įgrūdo dideeeeelį krepšį (niekaip nesuprantu kaip ji tokį pakėlė), ir būdama įsitikinusi, kad kalba tyliai, tyliai, čia pat į ragelį rėkė „ten bulvučių rasi. Kopūstėliai neseniai užraugti, kotletukų prikepiau“.

Na, o tik įvažiavus į Vilnių kaip iš gausybės rago stotelėse, stotyje pradedamos traukti ir dalinti laukiantiems miestiečiams visos gėrybės – nuo salotų ir bulvių iki stiklainių su marinuotomis gėrybėmis. Pati mačiau kaip prie TEO esančioje stotelėje vyriškis su kostiumu iš vairuotojo atsiiminėjo stiklainį grietinės, dvi dešimtis kiaušinių ir paltį kaimiškų lašinių. Kas lieka neišdalinta pakeliui, keliauja į siuntų skyrių – vairuotojas net suplukęs tempia dėžes ir maišus.

Tai tokie tie neramumai mane kamuoja – ar nenukeliaus žailiukai bulvių maišo suploti ar uogiene išsiteplioję. Tikiuosi viskas bus gerai ir pristatau du keliauninkus: lininį zuikį - puikį ir baisą - pabaisą su užtrauktuku per pilvą bei kišenaite saldainiams sudėti.

P.S. Jei kam teks lankytis Rokiškio autobusų stotyje – rekomeduoju užsukti į viešąjį WC. Senus laikus prisiminti. Kai pirmą kart, po ilgos kelionės autobusu, ten įėjau, iškart moviau lauk ir pradėjau dairytis. Netoliese stovėjęs garbaus amžiaus alaus mėgėjas tiesiog konstatavo – „Krūmų dairaisi? Geriausia – ten“. :D