Na turiu tokią svajonę – išmokti oda įrišti knygas bei daryti odines dėžutes. Kadangi iki knygrišystės dar ilgas, ilgas kelias laukia, jaukinuosi odą dėžučių gamyboje. Nesu viskuo patenkinta, bet procesas man labai patiko. Ir būtinai kartosiu. Būtiniausiai. Nors baimės buvo. Ir kuo daugiau skaičiau apie darbą su oda, tuo labiau bijojau. Juk nei peilių jos ploninimui, nei įgūdžių... Tai gavosi tokia drebančių rankų dėželė... :D
Ir dar keletas surikiuotų eksperimentų eilės laukė, bet kraustynos užklupo... Kai turi dvejus namus, darbą suteikiantį galimybę pakeliaut po Lietuvą, artimuosius kitam šalies pakrašty nei gyveni ir dar pomėgį keliauti, daiktų pakavimas (realiai tai sugrūdimas į krepšius ar kuprines ant jų pašokinėjant :D ) labai įprastas bei paprastas veiksmas. Daug sudėtingesnis yra kraustymasis iš kompiuterio į kompiuterį. Informacijos ir failų tiek, kad sunku ir susigaudyt. Ir, būtinai, kas nors pakeliui (iš vieno kompiuterio į kitą) dingsta – šiandien apraudu vieną iš elektroninių knygų aplankalų. Tai ir mano eksperimentas nukeltas bent iki grįžimo Vilniun. Nes vienkiemio internetas nesutelkia tiek jėgų, kad visus dominančius dalykus internete peržvelgt. O gaila...
Vieną pliusą visgi turi tokie persikraustymai – bent trumpai visa informacija būna sugrupuota, surūšiuota ir gerokai mažiau apkrautas kompiuterio darbastalis. Trumpam :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą