Barstiniai

         Kažkoks pabarstukų laikotarpis man – viskas krenta bei byra iš rankų ir nieko nesinori daryti. O jei ką griebiu už ausų ir stengiuosi, tai rezultatas.... toks labai abejotinas. Net jei dėžę surenčiu tai nufotografuot, kad bent kiek jos nuotraukoje matytųsi, niekaip nesigauna. Ech... laukia pradėti meškučiai, dėžutės, niekaip nebaigiamas dygsniuoti užklotas... 

            Bet vieno dalyko, jokios aplinkybės, nepakeičia -  draugų svarbos. Buvau labai išsigandus, kad ir vėl teks strigti Vilniuje ir vienkiemiuką tik sapnuose regėti. Bet ne – reikia tik turėti bičiulių, gerai suorganizuoti logistiką ir darbai patys į sodybą atsikrausto :D Galiu prie kompiuterio smaksoti, darbus kutenti, pečiuje traškančių malkų klausyti ir nesiplėšyti Vilniaus ritmu.  Labai rimtai paskaičiavau, kad jei sostinėje kelionėse iš taško A į punktą B ir atgal, per dieną vidutiniškai užtrunku 3 val. (na čia jau kaip su kamščiais - pavyks jų išvengti ar ne) tai... po aštuonetos dienų prašampa visa para! Per tas 24 valandas juk tieeeek daug galima nuveikti. Laiką skaičiuoti aš moku, tik dauginti jo dar nepavyksta :D

            Prieš miegą pradėjau sudarinėti sąrašus ką pavasarį/vasarą sėsiu, auginsiu ir supratau, kad labai rimtai įklimpau. Pati save stebinu, mat dar prieš keletą metų vienintelis mane su žemės ūkiu siejantis dalykas buvo vazoniniais augalais apstatytos buto palangės. Niekas nepaneigs, kad apetitas auga bevalgant ir planuojant daržus bei gėlynus man net vienkiemio sklypas per mažas atrodo. Gi tiek visokių įdomybių auginti galima... ir visko dvigubai nei planuojama suvartot –miško žvėreliams pradžiugint. Nors, jei nuoširdžiai, tai jie patys viską pasiima :D Ir, manau, net ir gėlininkystės vadovuose turėtų būti prierašai – mėgstama stirnų/ganosi zuikiai ir t.t. Tiesa, apie peliukų polinkius, informacijos visur galima rasti. Bet, kad jie iš smalsumo, tikrai visko paragauja :D  Net jei rašoma, kad česnakų nemėgsta – netikėkit. Šlamščia. Bent mūsiškiai darže tikrai paragauja.

            P.S. Prieš tris dienas nušąlo paskutinieji ridikai, svogūnų laiškai ir špintai. Oficialiai galiu registruoti, kad paskutinis šviežių daržovių derlius buvo šlamščiamas sausio 12 d. Na gi visai neblogai :D 

P.S. P.S. Vat paniurnėjau, kaip man viskas nesiseka ir ką tik supratau kaip dailiai lietuviškai tai įvardinti. O gi jaučiuosi kaip šiošė. Čia toks, stebuklingas žodis, kuris kažkada sukėlė didelį juoko protrūkį. Net ir žodynus tikrinau –  paaiškinimo nebuvo. Modeliavom visaip – „eik, tu, šioše“, „kad tave kur šiošė“ ir t.t. Kol vieną dieną mano šauni draugė kalbėdama visai buitine tema, paprastai tarstelėjo „išmečiau šiošes ir... „. Vat tada mano akys išsprogo – pagaliau išsiaiškinsiu tai kas tai per daiktas. Pasirodo įprastas dzūkiškas žodis ta šiošė. Matyt, mano Dzūkijoje niekas sulčių nespaudžia, nes prasmė labai paprasta – po sulčių spaudimo likusios išspaudos. Vat taip. Tai ir jaučiuosi ne kaip kokia išsunkta citrina ar dar koks egzotiškas citrusas, o tiesiog kaip šiošė :D Lietuviškai, dzūkiškai :D