Žiemą
vienkiemy tylu. Nuostabiai.
Niekaip ta tyla negaliu atsidžiaugti. Bet jei jau atsiranda garselis tai
atrodo, kad dangus griūva. Pasakojimas apie drąsą ir siaubo naktį :D
3
nakties skaičiau, save graužiau, kad vėl ryte bus sunku atsikelt ir toliau
skaičiau. Ir garsas – kažkas į langą beldžia. Vienkiemy. Vidury nakties. Mano
širdis iš baimės jau net ne kulnuose, bet iš viso išėjo pasivaikščiot. Net
nežinau kaip lova šlapia netapo :D Moka nusprendė apsimest, kad jos nėra namie.
Įsikniso šunė lovoj po užklotu taip, kad tik uodegos galiukas kyšojo (matyt
netilpo :D ). Sukaupiau drąsą. Likučius jos. Apsižiūrėjau kur telefonas, dujos
pipirinės (rūpestingųjų draugų kalėdinė dovana), kad smagiau būtų į rankas
žarsteklį pačiupau. Nukreipiu
žibintuvėlio šviesą į langą ir... ten iš siaubo išsprogusiomis akimis, šviesos
apakinta stirna stovi... Pradžioj pasimečiau. Paskui supratau, kad jai gerokai
baisiau nei man :D Gerai, kad panikos apimtas žvėriukais kiaurai stiklą
nesugalvojo stryktelt. Žinant, kad ir briedžiai į svečius užsuka tai... Beje,
Moka, tik pajutus, kad atsipalaidavau ir mano siaubas išgaravo, pagaliau išlindo
ir entuziastingai prie lango nukūrė.
Bet vis
tiek – prašom vidury nakties į langus nebaladot. Eina š... koks nemalonus dalykas ta baimė :D
ooo liuks istorija! :)))))) Iš temos apie baimę. prisuko mano vyriškis lauko termometrą prie lango..Na, taip prisuko, kaip čia pasakius, vienu varžteliu viršuj.. Ir taipogi gal 3 val nakties girdim, kad kažkas į langą stuksena..ritmiškai taip, kaip morzės abėcėle kažką sako.. Sėdim abu su vyriškiu lovoj..visus kaimynus, gyvenančius arčiau nei 5 km atstumu, vardais šaukiam..nu maža ką, drąsinam vienas kitą, gal gėrė kas iš kaimiečių, degtinės kokios pritrūko..šunys prisižadino iš miegų, nuo mūsų įtampos jau urgzt į tamsą pradėjo..ir kai jau sušlapom nuo galvojimo prie kurio pečiaus kirvis paliktas, topt mintis - taigis termometras ant to vieno varžto maskatuojasi... :) O šiaip sodyboj visiškai viena esu tik vieną naktį nakvojusi... reiks trenisuotis ir vyriškį kur nors į naktinę žvejybą dažniau siųst :)))))))
AtsakytiPanaikintieina sau su tuo termometru... :D Gerai, kad prisiminėt, nes gi ir pro langą pašvietus nepamatysi... Jo... kartais naktimis vienkiemyje baimės akys labai didelės būna :D
PanaikintiLabai smagi istorija :) Ir vargšė stirna... Gerai, kad jai infarkto neįvarei :D O ji tik į svečius prašėsi. Gi lauke šalta, o tu įvairius įnamius priimi, tai tikėjosi, kad ir jai atsiras vietos.
AtsakytiPanaikintiOi, įnamius priimu tik šviesiu paros metu arba iš anksto pranešus :D Naktimis aš baili darausi :D Ir dar su graužikais keistai sutariu - kol lauke jie man mieli ir simpatiški atrodo. O jei tik per slekstį - iš kart paniką keliu. O visa kita,,, Vasarą virtuvėn varlės buvo susigrūdė tai teko gelbėt ir nešiot į sodą. O tai šunė bežaisdama jas, vargšes, letenom būtų uždaužius :D
AtsakytiPanaikinti