Šaltis ne brolis, bet ir nebijom

                Kai žiemą nusibeldi vienkiemin, dažniausias klausimas, kurį užduoda mieste likę draugai – ar nesušalot? Tikrai labai juokinga. Nes niekas neklausia kaip sekasi žiemoti bute. Net jei ten laipsnių tėra šešiolika ir palangės dengiasi leduku. Bjauriausia, kad gi ir pakeisti nieko negali. Pasvajoji apie lauželį kambario centre, bet... O sodyboj vakarais šlepsiu su trumpomis rankovėmis ir klausau kaip malkos spragsi. Jei jau šalta ar vėsu visuomet galima tai pakeisti. Ugnelę užkuri ir jauti kaip šiluma sklinda.

                      Ir tos lauko temperatūros bei vėjų piktų mažiau vienkiemyje gaunu. Nes miestietiškas gyvenimas toks, kad bent valandą per dieną miškais ir pamiškėmis šleivoji. Na, nebent jau link minus trisdešimt termometro padala kyla. Tuomet ir Moka, tik nosį iš laiptinės iškišus, pradeda letenas aukštai kilot ir griežtai atsisako ilgų pasivaikščiojimų :D Niekas jos tokiu oru ir nekalbina toli keliauti. Tiesa, vandens siurblys, sodyboj apšąlo. Senovišku būdu, kibirais, iš šulinio vandenį semiam ir bėgte namo.

                      Net žvėrys kažkur susislapstė, tai šunei nuobodoka prie langelio rymot ir svečių laukti. Varnas iš laukų pradėjo vaikyt :D O aš vis akylai stebiu, ar pastarosios nevirsta pikčiurnomis ir atgal šuns neparveja. Puikiai pamenu, kaip kažkada skutom abi, varnų genamos :D Nesidalina šie paukščiai grobiu. Su niekuo.

                      Beje, sniego pas mus beveik nėra. Slidės liūdi, o mes pavydim Pietų Lietuvos gyventojams. Na, dar dėl augalų ir augalėlių pergyvenu – šalta jiems be sniego užkloto. Bet visų gi eglišakėmis neapmuturiuosi, kad ir kaip baisu netekti.... Guodžiuosi tuo, kad ir kenkėjai užpakalius prišals ir pavasarį mažiau derlių niokos. Atsiųskite mums sniego, gerai? Labai, labai reikia.

                      P.S. Kartono atsargos vienkiemyje išseko... o aplinkiniuose miestuose tikrai nėra. Teks laukti kol į kitus namus parsirasiu. Kaip tyčia, labiausiai norisi daryti tuos darbus, kuriems ko nors, medžiagų ar įrankių, kaip tik trūksta. Oi, tie kriu-kriu dėsniai. Visur jie galioja, net ir pasaulio pakrašty.