2014 m. sausio 24 d., penktadienis

Vienkiemio baubai


Žiemą vienkiemy tylu. Nuostabiai. Niekaip ta tyla negaliu atsidžiaugti. Bet jei jau atsiranda garselis tai atrodo, kad dangus griūva. Pasakojimas apie drąsą ir siaubo naktį :D
            3 nakties skaičiau, save graužiau, kad vėl ryte bus sunku atsikelt ir toliau skaičiau. Ir garsas – kažkas į langą beldžia. Vienkiemy. Vidury nakties. Mano širdis iš baimės jau net ne kulnuose, bet iš viso išėjo pasivaikščiot. Net nežinau kaip lova šlapia netapo :D Moka nusprendė apsimest, kad jos nėra namie. Įsikniso šunė lovoj po užklotu taip, kad tik uodegos galiukas kyšojo (matyt netilpo :D ). Sukaupiau drąsą. Likučius jos. Apsižiūrėjau kur telefonas, dujos pipirinės (rūpestingųjų draugų kalėdinė dovana), kad smagiau būtų į rankas žarsteklį pačiupau.  Nukreipiu žibintuvėlio šviesą į langą ir... ten iš siaubo išsprogusiomis akimis, šviesos apakinta stirna stovi... Pradžioj pasimečiau. Paskui supratau, kad jai gerokai baisiau nei man :D Gerai, kad panikos apimtas žvėriukais kiaurai stiklą nesugalvojo stryktelt. Žinant, kad ir briedžiai į svečius užsuka tai... Beje, Moka, tik pajutus, kad atsipalaidavau ir mano siaubas išgaravo, pagaliau išlindo ir entuziastingai prie lango nukūrė.
            Bet vis tiek – prašom vidury nakties į langus nebaladot. Eina š...  koks nemalonus dalykas ta baimė :D

4 komentarai:

  1. ooo liuks istorija! :)))))) Iš temos apie baimę. prisuko mano vyriškis lauko termometrą prie lango..Na, taip prisuko, kaip čia pasakius, vienu varžteliu viršuj.. Ir taipogi gal 3 val nakties girdim, kad kažkas į langą stuksena..ritmiškai taip, kaip morzės abėcėle kažką sako.. Sėdim abu su vyriškiu lovoj..visus kaimynus, gyvenančius arčiau nei 5 km atstumu, vardais šaukiam..nu maža ką, drąsinam vienas kitą, gal gėrė kas iš kaimiečių, degtinės kokios pritrūko..šunys prisižadino iš miegų, nuo mūsų įtampos jau urgzt į tamsą pradėjo..ir kai jau sušlapom nuo galvojimo prie kurio pečiaus kirvis paliktas, topt mintis - taigis termometras ant to vieno varžto maskatuojasi... :) O šiaip sodyboj visiškai viena esu tik vieną naktį nakvojusi... reiks trenisuotis ir vyriškį kur nors į naktinę žvejybą dažniau siųst :)))))))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. eina sau su tuo termometru... :D Gerai, kad prisiminėt, nes gi ir pro langą pašvietus nepamatysi... Jo... kartais naktimis vienkiemyje baimės akys labai didelės būna :D

      Panaikinti
  2. Labai smagi istorija :) Ir vargšė stirna... Gerai, kad jai infarkto neįvarei :D O ji tik į svečius prašėsi. Gi lauke šalta, o tu įvairius įnamius priimi, tai tikėjosi, kad ir jai atsiras vietos.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Oi, įnamius priimu tik šviesiu paros metu arba iš anksto pranešus :D Naktimis aš baili darausi :D Ir dar su graužikais keistai sutariu - kol lauke jie man mieli ir simpatiški atrodo. O jei tik per slekstį - iš kart paniką keliu. O visa kita,,, Vasarą virtuvėn varlės buvo susigrūdė tai teko gelbėt ir nešiot į sodą. O tai šunė bežaisdama jas, vargšes, letenom būtų uždaužius :D

    AtsakytiPanaikinti